Lakūno striukės, tapusios sezono hitu

lakuno striukesŠi vasara žada būti pakankamai vėsoka, todėl nereikėtų toli į spintą nukišti šiltesnių rūbų, tokių kaip “bomber jacket” arba lakūno striukė, per penkiasdešimt savo egzistavimo metų tapusi tokia pat klasika, kaip “maža juoda suknelė” ar kedai Converse. Kadaise “bomberiais” vadinosi sunkios odinės striukės, sukurtos bombonešių lakūnams. Dabar tokį pavadinimą turi lengvos trumpos striukės iš nailono su guma liemens srityje.

Lakūnų striukės atsirado I pasaulinio karo metais. Tada lėktuvų kabinos buvo pakankamai paprastos, be apsauginių stiklų, todėl dideliame aukštyje temperatūra galėjo siekti –50 laipsnių Celsijaus, dėl to lakūnams reikėjo šiltų, nuo vėjo saugančių drabužių. Pirmieji gamybą pradėjo britai. 1926 metais jie sukūrė “Irvin Jacket” iš storos odos su diržu ir užtrauktukais ant rankovių. Amerikiečių pilotai dažnai savo striukes puošdavo įvairiais piešiniais ir antsiuvais. Siužetai nebuvo labai originalūs – pusnuogės gražuolės, animaciniai personažai, bombos.

Ilgainiui lėktuvai tobulėjo ir kiekviena nauja karta skraidė vis aukščiau, o temperatūra išorėje buvo vis žemesnė. Masyvios odinės striukės, kuriomis rengdavosi lakūnai buvo ypač nepatogios lėktuvo viduje, pripildytame mygtukų ir rankenų. Todėl vis dažniau buvo naudojamos striukės iš lengvų medžiagų. Šios raidos viršūne tapo amerikiečių modelis B–15 iš nailono, atrasto prieš II Pasaulinį karą. Po karo buvo sukurta striukė MA–1, tapusi “bomberių” prototipu, kuriuo iki šiol vadovaujasi dizaineriai. Skiriamasis MA–1 bruožas – ryškiai oranžinis pamušalas. Avarijos atveju, ant žemės nusileidęs lakūnas išversdavo striukę į oranžinę pusę, taip stipriai palengvindamas gelbėtojų darbą. Ten pat tvirtinosi ir antsiuvai, ant kurių keliomis kalbomis buvo užrašytas pranešimas apie lakūną ir prašymas palydėti jį į JAV ambasadą už atitinkamą atlygį.

Pagrindiniu MA–1 striukių tiekėju buvo Alpha Industries. Pasibaigus Vietnamo karui valstybinių užsakymų stipriai sumažėjo, todėl Alpha Industries pradėjo pardavinėti savo striukes civiliams. Nors visuomenėje tuo metu vyravo itin pacifistinės nuotaikos, žmonės noriai supirko karinės aprangos likučius. Taip “bomberiai” pradžioje išpopuliarėjo Jungtinėse Valstijose, o vėliau ir Europoje.

1990–tais klasikinį siluetą atrado Giorgio Armani ir eilė kitų dizainerių, parodžiusi bomber striukes ant podiumo. Dabar “bomberiai” – tai ne tik vyriškos, bet ir moteriškos striukės, tinkančios prie pačių įvairiausių drabužių. Jos tapo puikia alternatyva kiek pabodusioms trumpoms odinukėms. Šios striukės iš tiesų yra universalios, jos tinka bet kokio amžiaus, ūgio ar sudėjimo žmogui. Moteriškos striukės “bomber” stipriai keitėsi ir įgavo labai įdomų pavidalą. Su kuo nešioti “bomberį” visai nesvarbu, nes didžiausias šių striukių pliusas – universalumas. Derinant ją su skirtingo stiliaus drabužiais galima kurti unikalius įvaizdžius. Ypač gerai ji dera prie siaurėjančių džinsinių kelnių, tačiau taip pat gerai ji atrodys ir su suknele ar sijonu. Prie jos geriausia autis aulinukus, o jei norisi kažko romantiško – batelius ant plokščio pado.