LakA�no striukA�s, tapusios sezono hitu
A�i vasara A?ada bA�ti pakankamai vA�soka, todA�l nereikA�tA? toli A? spintA� nukiA?ti A?iltesniA? rA�bA?, tokiA? kaip “bomber jacket” arba lakA�no striukA�, per penkiasdeA?imt savo egzistavimo metA? tapusi tokia pat klasika, kaip “maA?a juoda suknelA�” ar kedai Converse. Kadaise a�?bomberiaisa�? vadinosi sunkios odinA�s striukA�s, sukurtos bomboneA?iA? lakA�nams. Dabar tokA? pavadinimA� turi lengvos trumpos striukA�s iA? nailono su guma liemens srityje.
LakA�nA? striukA�s atsirado I pasaulinio karo metais. Tada lA�ktuvA? kabinos buvo pakankamai paprastos, be apsauginiA? stiklA?, todA�l dideliame aukA?tyje temperatA�ra galA�jo siekti a��50 laipsniA? Celsijaus, dA�l to lakA�nams reikA�jo A?iltA?, nuo vA�jo sauganA?iA? drabuA?iA?. Pirmieji gamybA� pradA�jo britai. 1926 metais jie sukA�rA� a�?Irvin Jacketa�? iA? storos odos su dirA?u ir uA?trauktukais ant rankoviA?. AmerikieA?iA? pilotai daA?nai savo striukes puoA?davo A?vairiais pieA?iniais ir antsiuvais. SiuA?etai nebuvo labai originalA�s a�� pusnuogA�s graA?uolA�s, animaciniai personaA?ai, bombos.
Ilgainiui lA�ktuvai tobulA�jo ir kiekviena nauja karta skraidA� vis aukA?A?iau, o temperatA�ra iA?orA�je buvo vis A?emesnA�. Masyvios odinA�s striukA�s, kuriomis rengdavosi lakA�nai buvo ypaA? nepatogios lA�ktuvo viduje, pripildytame mygtukA? ir rankenA?. TodA�l vis daA?niau buvo naudojamos striukA�s iA? lengvA? medA?iagA?. A�ios raidos virA?A�ne tapo amerikieA?iA? modelis Ba��15 iA? nailono, atrasto prieA? II PasaulinA? karA�. Po karo buvo sukurta striukA� MAa��1, tapusi “bomberiA?” prototipu, kuriuo iki A?iol vadovaujasi dizaineriai. Skiriamasis MAa��1 bruoA?as a�� ryA?kiai oranA?inis pamuA?alas. Avarijos atveju, ant A?emA�s nusileidA�s lakA�nas iA?versdavo striukA� A? oranA?inA� pusA�, taip stipriai palengvindamas gelbA�tojA? darbA�. Ten pat tvirtinosi ir antsiuvai, ant kuriA? keliomis kalbomis buvo uA?raA?ytas praneA?imas apie lakA�nA� ir praA?ymas palydA�ti jA? A? JAV ambasadA� uA? atitinkamA� atlygA?.
Pagrindiniu MAa��1 striukiA? tiekA�ju buvo Alpha Industries. Pasibaigus Vietnamo karui valstybiniA? uA?sakymA? stipriai sumaA?A�jo, todA�l Alpha Industries pradA�jo pardavinA�ti savo striukes civiliams. Nors visuomenA�je tuo metu vyravo itin pacifistinA�s nuotaikos, A?monA�s noriai supirko karinA�s aprangos likuA?ius. Taip a�?bomberiaia�? pradA?ioje iA?populiarA�jo JungtinA�se Valstijose, o vA�liau ir Europoje.
1990a��tais klasikinA? siluetA� atrado Giorgio Armani ir eilA� kitA? dizaineriA?, parodA?iusi bomber striukes ant podiumo. Dabar “bomberiai” a�� tai ne tik vyriA?kos, bet ir moteriA?kos striukA�s, tinkanA?ios prie paA?iA? A?vairiausiA? drabuA?iA?. Jos tapo puikia alternatyva kiek pabodusioms trumpoms odinukA�ms. A�ios striukA�s iA? tiesA? yra universalios, jos tinka bet kokio amA?iaus, A�gio ar sudA�jimo A?mogui. MoteriA?kos striukA�s “bomber” stipriai keitA�si ir A?gavo labai A?domA? pavidalA�. Su kuo neA?ioti “bomberA?” visai nesvarbu, nes didA?iausias A?iA? striukiA? pliusas a�� universalumas. Derinant jA� su skirtingo stiliaus drabuA?iais galima kurti unikalius A?vaizdA?ius. YpaA? gerai ji dera prie siaurA�janA?iA? dA?insiniA? kelniA?, taA?iau taip pat gerai ji atrodys ir su suknele ar sijonu. Prie jos geriausia autis aulinukus, o jei norisi kaA?ko romantiA?ko a�� batelius ant plokA?A?io pado.
