ProfesinA�s rizikos vertinimas
Paprastai kalbant, profesinA�s rizikos vertinimas suvokiamas kaip profesiniA? ligA? ir nelaimingA? atsitikimA? prevencija. Svarbiausias A?ios uA?duoties tikslas a�� A?vertinti rizikA� ir numatyti patikimas apsaugos priemones, siekiant pasirA�pinti darbuotojA? sauga ir sveikata. Darbo sauga Vilniuje ar kitame A?alies mieste negali bA�ti vykdoma be racionalaus rizikos faktoriA? A?vertinimo. Siekiant maksimalaus rezultato, paprastai laikomasi 4 etapA? strategijos. VisA? pirma vykdomi parengiamieji darbai, tuomet atliekamas rizikos veiksniA? tyrimas, kurio metu nustatomas esamos ir galimos rizikos dydis. TreA?iajame etape imamasi visA? bA�tinA? priemoniA?, leidA?ianA?iA? rizikA� paA?alinti arba maksimaliai jA� sumaA?inti. PaA?alinus rizikA�, vykdomas rizikos stebA�jimas. Darbo rizika vertinama, atsiA?velgiant A? A?alos sveikatai sunkumA� ir A?alos pasireiA?kimo galimybA�. Nustatyta rizika grupuojama A? tris kategorijas: priimtinA� rizikA�, toleruotinA� rizikA� ir nepriimtinA� rizikA�. Toleruotina rizika savo ruoA?tu gali bA�ti skirstoma A? maA?A�, vidutinA� ir didelA� rizikA�.
Fiziniai, psichosocialiniai ir ergonominiai veiksniai
Tinkamai vykdoma darbo sauga Vilniuje neatsiejama nuo fiziniA?, psichosocialiniA? ir ergonominiA? veiksniA? vertinimo. Su fiziniais veiksniais siejamos situacijos, galinA?ios tapti nelaimingA? atsitikimA? prieA?astimi. Fiziniai veiksniai reikalauja darbuotojA? dA�mesio ir atsakingo poA?iA�rio A? darbo aplinkA�. NelaimiA? prieA?astimi gali tapti elektros srovA� (jei elektros instaliacija yra netvarkinga, esant trumpojo jungimo tikimybei ir t. t.), degA�s objektai, slidi kelio danga, aA?trA�s daiktai, karA?ti A?renginiai, didelis aukA?tis ir t. t. Darbuotojas privalo racionaliai A?vertinti visus fizinius veiksnius ir laikytis numatytA? saugos taisykliA?.
Psichosocialiniai veiksniai gali tapti nepasitenkinimo, sumaA?A�jusio dA�mesingumo ir prastai atliekamA? uA?duoA?iA? prieA?astimi. Be to, nuolatinis stresas darbe gali peraugti A? sunkias psichines ligas. Su psichosocialiniais veiksniais siejami sudA�tingi reikalavimai, prastas darbo organizavimas, nelogiA?kas uA?duoA?iA? turinys, blogi santykiai su kolegomis ir darbdaviu, nuolatinA� A?tampa ir t. t.
Netinkamai A?gyvendinti ergonomikos reikalavimai gali tapti A?vairiA? lA�tiniA? ligA? prieA?astimi ir sukelti diskomforto jausmA�. Atlikti tyrimai rodo, kad gana didelA� dalis dirbanA?iA?jA? (daugiau nei 25 proc.) kenA?ia nuolatinius nugaros skausmus. PanaA?us procentas skundA?iasi kitais raumenA? darbo sutrikimais. MinA�tosios problemos gali baigtis darbingumo netekimu ir sukelti dideliA? finansiniA? nuostoliA? darbdaviui.