Darbo sauga Vilniuje: fiziniai, psichosocialiniai ir ergonominiai veiksniai

darbo sauga VilniujeDarbdavys privalo rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata. Tinkamai vykdoma darbo sauga Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste padeda sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių ir užkerta kelią profesinėms ligoms. Viena esminių minėtojo tikslo priemonių – profesinės rizikos vertinimas, siekiant nustatyti ir racionaliai įvertinti ne tik esamą, bet ir galimą riziką darbe, ieškant efektyviausių priemonių rizikos šalinimui arba jos mažinimui.

Profesinės rizikos vertinimas

Paprastai kalbant, profesinės rizikos vertinimas suvokiamas kaip profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencija. Svarbiausias šios užduoties tikslas – įvertinti riziką ir numatyti patikimas apsaugos priemones, siekiant pasirūpinti darbuotojų sauga ir sveikata. Darbo sauga Vilniuje ar kitame šalies mieste negali būti vykdoma be racionalaus rizikos faktorių įvertinimo. Siekiant maksimalaus rezultato, paprastai laikomasi 4 etapų strategijos. Visų pirma vykdomi parengiamieji darbai, tuomet atliekamas rizikos veiksnių tyrimas, kurio metu nustatomas esamos ir galimos rizikos dydis. Trečiajame etape imamasi visų būtinų priemonių, leidžiančių riziką pašalinti arba maksimaliai ją sumažinti. Pašalinus riziką, vykdomas rizikos stebėjimas. Darbo rizika vertinama, atsižvelgiant į žalos sveikatai sunkumą ir žalos pasireiškimo galimybę. Nustatyta rizika grupuojama į tris kategorijas: priimtiną riziką, toleruotiną riziką ir nepriimtiną riziką. Toleruotina rizika savo ruožtu gali būti skirstoma į mažą, vidutinę ir didelę riziką.

Fiziniai, psichosocialiniai ir ergonominiai veiksniai

Tinkamai vykdoma darbo sauga Vilniuje neatsiejama nuo fizinių, psichosocialinių ir ergonominių veiksnių vertinimo. Su fiziniais veiksniais siejamos situacijos, galinčios tapti nelaimingų atsitikimų priežastimi. Fiziniai veiksniai reikalauja darbuotojų dėmesio ir atsakingo požiūrio į darbo aplinką. Nelaimių priežastimi gali tapti elektros srovė (jei elektros instaliacija yra netvarkinga, esant trumpojo jungimo tikimybei ir t. t.), degūs objektai, slidi kelio danga, aštrūs daiktai, karšti įrenginiai, didelis aukštis ir t. t. Darbuotojas privalo racionaliai įvertinti visus fizinius veiksnius ir laikytis numatytų saugos taisyklių.

Psichosocialiniai veiksniai gali tapti nepasitenkinimo, sumažėjusio dėmesingumo ir prastai atliekamų užduočių priežastimi. Be to, nuolatinis stresas darbe gali peraugti į sunkias psichines ligas. Su psichosocialiniais veiksniais siejami sudėtingi reikalavimai, prastas darbo organizavimas, nelogiškas užduočių turinys, blogi santykiai su kolegomis ir darbdaviu, nuolatinė įtampa ir t. t.

Netinkamai įgyvendinti ergonomikos reikalavimai gali tapti įvairių lėtinių ligų priežastimi ir sukelti diskomforto jausmą. Atlikti tyrimai rodo, kad gana didelė dalis dirbančiųjų (daugiau nei 25 proc.) kenčia nuolatinius nugaros skausmus. Panašus procentas skundžiasi kitais raumenų darbo sutrikimais. Minėtosios problemos gali baigtis darbingumo netekimu ir sukelti didelių finansinių nuostolių darbdaviui.